išeigininkas

išeiginiñkas, -ė smob. (2) Trg, ìšeigininkas (1) kas nemėgsta namuose sėdėti: Ana didelė ìšeigininkė, ant išeigų galva prakulta Užv. Juzis būtų geras vaikis, ale par daug didelis ìšeigininkas Lk.